dalia

dalià sf. (4) 1. laimė, sėkmė, likimas: Prastą dãlią, vaikel, išsirinkai: nelengva iš adatos gyvent Slm. Ir jis, žmogus, neturi daliõs: kelinta jau karvė nudvėsė Trgn. Žmogus šunies daliõj Jnšk. Vai eičiau aš eičiau į tolimą kraštą su vėjais dalios po pasaulį ieškotų V.Myk-Put. O bernelis gailiai verkia ..., dalią keikia: dalia mano nedalėlė KrvD77. ^ Tavo dalia kap bul'ba žalia! Švnč. Kieno valia, to ir dalia VoL454. Kieno dalia – ir jaujos gale (visur sekasi) B. Su dalia ir grybaut gerai Krsn. Be daliõs, tai grįžk atgalios Ml. Be dalios neišeisi iš vargų nevalios KrvP(Dbg). 2. SD36 žr. dalis 1: Dar̃ dešimtos daliõs nėra žvėrių Azr. Tėvas dirbo trečią dalią žemės Brž. Šįmet nė trečios daliõs neužaugo, kiek praeitais metais Lnkv. Pinigus keliom daliõm reiks mokėti Jnšk. Su ketvirta dalia BB2Moz29,40. Kas toje pirmoje veikias dalioje DK49. Kitoj dalioj evangelijos MP176. Dalia svieto akims regima SD112. Alga nuog ketvirtos dalios metų SD126. Ing dvi dali skiriu SD48. Ir pirko dalią lauko, kame ištiesė nuometą savo Ch1Moz33,19. 3. žr. dalis 3: Jis negavo daliõs nuo brolio J. Tėvai, kiek man daliõs duosi? Dkš. Aštuonius šimtus davė daliõs Pl. ^ Pats sau duosi valią, greit prarasi tėvo dalią Prng. Ieško ne mergos, bet dalios PPr149. 4. žr. dalis 4: Gaspadorius kampininkui davė kirsti žabų savo daliõ[je], t. y. ties savo rėžiu J. Trenkė perkūnas į beržą mūsų daliõ[je] Trs. Į svetimas pievas neleisk, ganyk savo daliõj Pg. Pirmoj daliõj šiemet bul'bas sodinsim Lp. 5. tarpas, metas: Kad nebūtų reikę pirties kūryti, tą dãlią būčiau karves pamilžus Lnkv. Geriau tą dãlią numikim – kam čia niekus zambyt Grž.

◊ lýgia dalià lygiai, taip pat: Ans lygia dalià pri darbo eina Slnt.